Žmogus, būna svajoji, klejoji, sapnuoji, kaip kažko nori.... svajos neišsipildo, jas užgožia kitos, kiek realesnes... tada vėl svajoji, randi mylimą hobį, užgniaži bėgantį laiką... O tada, lyg perkūnas iš giedro dangaus sugrįžta svajonės... Ir dabar jos tampa realesnės, tikresnės, labiau suvokiamos ir net įgyvendinamos...
Savo svajas pradėjau pildyti iš antro galo... kaip ir žmonės trokšdami šuniuko būna pirmiau nusiperka antkaklį, taip aš pirmiau įsigijau plokštelių :))) paskambinau mamai pasigirti jog pirksiu svajonę...Tada skambutis seneliam... Ir po kelių valandų sulaukiu atsakomojo skambučio: "Girdi kaip groja tavo patefonas?" Seneliai iš palėpės ištraukė seną patefoną, tą kuriuo mano mama dar mokydamasi mokykloje suko mėgstamas melodijas...
Taip, jis spyriojosi prieš pirmą savo melodiją naujuose namuose, bet tai atleistina, nes iki jų keliavo bene 400 kilometrų. Taip jis girgžda ir garsas turi tik du nustatymus "labai garsu" ir "labai tylu" (suprask - amžius), bet jis mano namuose, jis suka plokšteles... jis groja mano mėgstamas melodijas :)))
Štai jis ...