|
| |
| | Mums reikia pasikalbėti apie Emocijas Autorius: | 2017 01 21 12:31 | Žiūrėta: 15750 Paskutiniu metu daug galvoju apie emocijas ir jų daromą įtaką mano asmeniui. Kartais nesuprantu ar jos yra mano draugės, ar mano priešės... Toks įspūdis, kad būna dienų, kai jaučiu visą pasaulio liūdesį, kai fiziškai jaučiuosi esanti liūdesio glėbyje. Jaučiu jo alsavimą savo blakstienose ir rankas braukiančias per mano stuburą. Kita vertus, būna dienų, kai jaučiu visišką, tyrą, vaikišką ir sunkiai sukontroliuojamą džiugesį, kuris liejasi per kraštus ir paliečia ne tik mane, bet ir žmones esančius aplinkui, užkrėsdamas juos juoku ir šypsenomis. Ir būna tos dienos, kai nejaučiu nieko, tarsi būčiau tuščias, baltas kambarys į kurio sienas atsimušinėja vakarykščiai aidai. | 2017-01-23 V. Mikšys: Tai – labai gerai. Šį dalyką vadiname gyvenimu. | | 2017-01-29 laimǚtell: ...ir kai liūdna diena tiesiog be priežasties - ją reikia tik pragyventi....o kitą dieną jau būna viskas puiku ir gyvenimas atrodo gražus....o emocinė tuštuma...dažniausiai užklumpa, po emocijų pertekliaus, išnaudoto didžiulio energijos kiekio ruošiantis kokiam tai projektui, bendraujant su daug žmonių...po to ir vėl......pragyveni tą dieną,,,,,kad ir lovoj....o paskui.....vėl neri į gyvenimą,,,kuris tikrai gražus:)))))
....čia mano išgyvenimo receptas:)
| | 2017-01-30 TaEmilija: Taip, gyvenimo linkiai ir kilpos. |
| |
|
