[...]

ak aš vis bėgu
ir neturiu vietos pailsėt
bijau žmogau tavęs
kur man rasti savą vietelę, prisėsti
ak bijau dangaus
negi lis, negi turėsiu toliau bėgt
šlapia
ak šlapia bėgu

vėlyvas ruduo

pirmas sniegas

kaip toli autobusas
žmogaus akys kaip toli