• FOTOGRAFIJOS

    Naujausios

    • GALERIJOS NAUJAUSIOS
    • PELKĖS NAUJAUSIOS
    • DIENORAŠČIAI

    Geriausios

    DIENOS GERIAUSIOS
    SAVAITĖS GERIAUSIOS
    VISŲ METŲ GERIAUSIOS

  • BENDRUOMENĖ

    Autoriai

    • VISI AUTORIAI
    • MYLIMIAUSI AUTORIAI
    • AKTYVIAUSI VERTINTOJAI

    Komentarai

    • REKOMENDUOTI KOMENTARAI
    • ILGI KOMENTARAI
    • VISI KOMENTARAI

    Forumai

    • FOTOGRAFIJOS FORUMAS
    • PAPLEPĖKIM
    • FOTO TURGELIS
  • INFORMACIJA
    • APIE FOTOKŪDRĄ
    • NAUJIENŲ ARCHYVAS
    • TAISYKLĖS
    • D.U.K.
  • PRISIJUNGTI

    PRISIJUNGTI



    Prisiminti
    Pamiršau slaptažodį
 
 

Autorius: AA | 2013 10 15 22:35   |   Žiūrėta: 12249

Parodos


Šiuo metu I. Simonaitytės bibliotekoje eksponuojamos parodos:

I AUKŠTO HOLAS


Anedos Antanavičiūtės fotografijų paroda “VERSMIŲ SUKURTI PAVEIKSLAI“ (iki lapkričio 20 d.)


 


 


Pirmoji autorinė fotografijos paroda “VERSMIŲ SUKURTI PAVEIKSLAI“


Autorė: Aneda Antanavičiūtė


 


Mano pažintis su fotografija tiesiog malonus sielai pomėgis, atsiradęs tada kai paveldėjau  kaip dovaną didelį kiekį mano mamos bei krikštatėvio padarytų fotografijų. Vėliau atsirado ir bendraminčių, draugų.


Turėjau norą sukurti kažką idomaus, gražaus, išskirtinio ir savito.  Šią vietą atradau sau gana netikėtai- ją parodė mums vietiniai - skuodiškiai.  Truikinių šaltinis arba Šmitos versmė yra iš žemių trykštantis šaltinis,  kuris yra pavadintas anksčiau  šalia gyvenusio ir šaltinį nuolatos prižiūrėjusio žmogaus pavarde.


Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplink ją auga medžiai. 5–6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pikšva, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis” apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus. Nuo versmių, skalaudamas akmenėlius ir medžių šaknis, alma Šaltupis, vingiuojantis į Guntino upelį.


ISTORIJA: Ankščiau kaimiečiai šiame šaltinyje mirkė linus, o išaustos drobės buvo labai baltos. Ten buvo girdomi gyvuliai. Tik kartą į akivarą nugarmėjo jautis ir karvė. Dabar akivaros gylis – 6 metrai (anksčiau buvo gilesnis). Manyta šias dvi „akis” sujungti ir pastatyti užtvanką su malūnų, bet planai nebuvo įgyvendinti. XX amžiaus pradžioje prie šaltinio stovėjo koplyčia. Būta pasakojimų, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Vandens ligoms, sąnariams, akims gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių. Su tuo siejęsi ir nemaža apeigų, kaip antai motinos specialiai čia kūdikius prausdavę. Beje, padavimų detalės liudytų ir apie gyvulių aukojimus versmei.


Vėliau melioratoriai, sausindami aplinkinius laukus, į šaltinius suvertė akmenius, tačiau šaltiniai išliko ir tebedžiugina savo gyvybingumu. 1974 m. per upelį buvo sumūrytas tiltas iš akmenų, įrengti suoleliai, laipteliai, ant skardžio pastatytas „pasakų namelis”, kurio balkonas buvo nukreiptas į garsiojo Šmitos šaltinio pusę. Aleksandrijos mokykla turi gražią tradiciją – kasmet prie Šmitos šaltinio praleisti paskutinę mokslo metų dieną.


1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. 1999 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Truikinių šaltinis paskelbtas hidrogeologiniu objektu. 2002 m. įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.


Prie šio šaltinio aš sugryždavau kasmet ir nufotografuodavau skirtingais laikotarpais, kad kaskart vis užfiksuočiau besikeičiantį mistišką gamtos grožį, kuris mane įkvėpė ieškoti naujų vandens atspindžių.


 


2013-10-16  vikaras: ...labai patiko tos raudonos raidės...aš teip nemoku da....i išmieros su vienetais....:) pulsim lankyt parodą...

Dienoraštis patiko:
Nesvarbic
_
V. Mikšys
vikaras
Petras T.
SeiDa
DRasa
mHm


 

Naujausi dienoraščiai