Pro šalį vis pravažiuodavau užrakintą tvorą, o už jos šimto metų senumo apleistus kapus ir seną bažnyčią. Mačiau pavadinimą - St. Mary Magdalene Church. Vis pagalvodavau, kad būtų neblogai aplankyti kurią dieną. Šiandien graži ir šilta diena, todėl nusprendžiau pasiimti fotoaparatą ir leistis į žygį.
Į bažnyčios kiemą patekau lengvai, laisvas įėjimas pro šoninę gatvelę, tačiau pati bažnyčia aklinai užrakinta, nors ji yra iki šiol veikianti ir kiekvieną sekmadienį kviečianti į tradicines anglikonų mišias.
Bažnyčia yra autentiškos normanų architektūros statinys, statyta 1130 m. Tai, ko gero vienas iš seniausių statinių visame rajone.
Maždaug hektaro ploto, visa bažnyčios teritorija dabar vadinama gamtos rezervatu ir lankytoju centru, nors čia didelė gausybė šimto metų senumo kapų, kurių jau seniai niekas nelanko. Viskas apleista ir užžėlę žole iki pažastų, iš kurios kyšo senų paminklų viršūnės. Einant šio rezervato takeliais vis šmėkščiojo ar tai gyviai, ar tai mirusiųjų dvasios... Nors švietė saulė, tačiau atmosfera gana slogi, matant visus šiuos apleistus kapinynus. Išmindžioti takeliai veda tiesiai per žmonių kapus. Nejauku dėti žingsnius, lyg ir sąžinė, lyg ir pagarba mirusiesiems neleidžia...
