Su malkom per kiema
is malkines.
Ilgas kurenimas, sildantis,
su knyga, kurios puslapiais
laksto rausvi ugnies atsvaitai.
Skaitai ir zinai,
kad nei ryt, nei poryt
perskaityto nereikes atsimint,
pakartot-niekam to ir nereikia-
tik silta.
Anapus vakaro, anapus lietaus
prie pakuros
mastyti kantriai, ilgai
apie nieka-
lyg susildai kazka,
kas ne cia ir ne siandie.
Saugu ir zinai,
jog malku pakaks
ir kitam vakarui.
Po to daznai uzmiegu jau tiktai su knyga,
ja prispaudes prie sono
arba prie krutines.
O nakti isgastingai pabudes
tiesiu ranka dar vis siekdamas,
kas jau be galo toli.
M.Martinaitis
foto / © tom petkus
