Man buvo toks sunkus namų tuštumas
Ir kvapas vaisių, vėjo nuskintų,
Ir mėlyno dangaus švelnus aukštumas
(Man rodės, kad aš pats į jį krentu),

Jog tiktai slenkstį ir duris palietęs,
Aš vėl bekraštį džiaugsmą pajutau
Ir tartum vynas, užmiršta ranka išlietas,
Ant sodo žemės spindinčios kritau.

Nyka Niliūnas

foto/tompetkus