Pavargau jau irkluoti..
Jie sunkūs,mediniai..
Delnus degina..šypsosi nuospaudos jau.
Tiek ilgu valandų valtim vandenį tryniau,
Vienas irklas trumpesnis..
Ratu as plaukiau..
Pavargau..
Teks uždegt paskutiniąją žvakę
Gal ji kelią suras...nejučia..paslapčia..
Gal atversiu bet kokią knygą ir rasiu,
Toks tai puslapis beigi eilutė tokia..
Nebijau aš mirties nes esu nemirtinga
Tik žodžius vis dėlioju stipriau ir stipriau
Nebėra?
As juk būsiu...
Iš naujo,iš naujo..
Tiktai kaipgi sūnus be manęs,o aš be sūnaus..
Žodžių autorius
Dija Pinavija
