...

- Jei galvodama pasakysiu, tai neišsipildys, reikia sakyt iškart kas ant liežuvio. Kartais net savęs bijau... - pasakė ir nuėjo pasivadinusi save ragana moteris. O aš ir toliau likau stovėti po liepos apklotu, šiltu laiku, kada mėnulio uodega tarsi kas mistiško pasigviešia mano akis. Taškas po taško randasi žvaigždės. Įsižiebia šviesos namų languose. Nauji gyvenimai tampa pergyvenimais dienos įvykių, kurių apstu pas kiekvieną. O kuo aš gyvenau? Su kuo nugyvenau šią dieną?
Juokinga, bet iš ryto atlėkiau į Kėdainius. Autobuse, beveik pramiegojau, mat naktinis darbas išsunkė daug jėgų. Atėmė protavimą mastyti sau. O nemastant, tiesiog lėkiau pavėjuj, o gal net sekiau ryto saulę. Kas ten dabar supaisys... Tiesa, visa dieną, kaip ir vakaro tyloje, many vis tik dar stuksena vienatvė. Lyg šešėlis įsikinkęs užnugaryje. Lyg aimana, kuri nuo gimimo prisidėjus šalia mano lyriškos širdutės.Romantiška? Abejoju...
Penktadienis. Tiek daug judėjimo turi maži miesteliai, net keista, kodėl didžiuosiuose miestuose to nematai. Rytas. Susikaupę debesų ratilai karts nuo karto uždengia svilinamai kaitančią saulę. Ir gerai... Gal bus lietaus...