Man labai patinka sėsti į mašiną ir važiuoti ten, kur niekad nebuvau arba kur esu buvusi seniai ir norisi sugrįžti. Taip išsukusi iš pagrindinio kelio atsidūriau Kalvių kaime.
Jis išliko mano prisiminimuose dėl didelio ežero, prie kurio kadaise stovyklavome su klasės draugais, ir ant kalno dunksančios išskirtinio grožio bažnyčios, statytos 1800 metais, kai sudegė senoji.
Ten sutikau tris berniūkščius, prie bažnyčios vartų žaidžiančius slėpynių. Jie smalsiai nužvelgė mane ir pasisveikino: "Laba diena". Net suglumau. Nesitikėjau, kad kaimo vaikai pirmi mane užkalbins ir nuoširdžiai atvers vartus, kad galėčiau apžiūrėti ir šventorių.
Kai atsisveikinome, jie toliau spygaudami žaidė slėpynių.
Kodak Portra 160NC