Saulėtą bobų vasaros popietę nekilmingas šuniukas gulinėjo bene prašmatniausioje Tbilisio vietoje, vadinamoje Abonatubani. Tai pirčių kompleksas, į kurį po darbo dienos pailsėti ir atsigauti mielai renkasi vietiniai gyventojai, o retkarčiais užsuka ir turistai.
Šuo snūduriuodamas svajojo apie kaulą, kurį netrukus tikėjosi surasti prie gretimos maisto prekių parduotuvės.
Staiga popietės ramybę sudrumstė du nematyti tipai, apsikarstę kuprinėmis ir fotoaparatais. Turistai - pagalvojo šuo. Būtų nekreipęs dėmesio, bet tiedu turistai ėmė artintis ir vis įžūliau spragsėti savo fotoaparatų mygtukais. Šuo neiškentęs atsistojo.
Atlikus tokį sudėtingą darbą, kaip atsistojimas, kilo visai neblogų minčių - jeigu jau tie turistai čia atėjo, tai gal turi ką nors skanaus? Tokią mintį būtina patvirtinti arba paneigti faktais, todėl šuo prisigretino prie mažosios keliautojos ir bakstelėjo snukiu į rankinę. Nieko.
Tačiau viltis miršta paskutinė, todėl šuo bakstelėjo snukiu dar kartą - šįsyk jau į veidą.
Turistai labai juokėsi, bet, deja, nieko skanaus neturėjo, todėl šuniukui teko grįžti į savo poilsio vietą, kur šviečia pavakario saulutė ir Tbilisio panoramą tapo jauna dailininkė.
