|
|
| Luksoras arba kaip Afrikoje ''sutaupėm'' 50 dolerių Autorius: | 2009 09 21 00:21 | Žiūrėta: 6285 Va būna žmogui kyla ''fiks'' idėjų. Aš neišimtis. :D
Viešint antrą kartą Egipte galvojau būsiu protingesnė ir ekskursijos į Luksorą pasidairysių pas vietinius. Pigiau!
Hurgados centre susiradau kažkokią neaiškią kelionių agentūrą. Ir gavau 2 už vieno kainą. 50 dolerių juk nesimėto! :)
Recepsine viešbučio berniukai iš manęs juokėsi ko į tą Luksorą? Bet kai aš ką sumastau mane labai sunku perkalbėti. :)
Taigi baisiai anksti ryte mus paima ''autobusas''. Be gido! Priekyje sėdi trys vairuotojai aišku nekalba jokia kalba apart arabų.
Tamsioje,senoje mikrūškėje sulankščius kojas,atplėšus apsimiegojusias akis apsidairau,kad kažkaip turistų tik keletas. Likusieji arabai.
???
Pajudam. Man jau norisi atgal į viešbutį. Kas buvo Egipte žino jog ten ties kiekvienu miestu yra pasienio postai. Čia turbūt dėl saugumo.
Mūsų super druper autobusas prieš postą išvažiuojant iš Hurgados pasuka į dykumą.
Iš kažkur priekyje atsiranda automobilis,kuris lydi mus per dykumą. Važiaujam tamsoje išjungtais žibintais.
Mikrūškėje panika. :D
Pasigirsta vokiškai kalbančio vyro riksmai...
''Kur veži mus?! Kur mūsų gidas?! Kodėl autobusas be firmos logotipų?! Kas kalba vokiškai?!''
Atsakau Jam jog turbūt ta kelionių agentūra neturi licenzijos vežti turistus todėl jie nori aplenkti tą pasienio postą,nemanau,kad mus pagrobė.
Vyras dar labiau ima rėkti. Mūsų trys vairuotojai žinoma nieko nesupranta ir važiuoja toliau. O ką mes? Juk nešoksi iš važiuojančio mikro dykumoje ir dar tamsoje. :D
Juokinga nebuvo,kažkaip prisiminiau filmą ''Babelis''.
Po kurio laiko išlindom vėl į kelią. Mistinis lydintis automobilis nepastebimai dingo. O mūsų laukė 3h kelionės vairavimo be taisyklių ir sulankstytomis kojomis.
Ties kiekvienu postu vienas iš vairuotojų bėgdavo susitarti,kad mus praleistų.
Išlipus Luksore pasitiko žvėriškas karštis. Aš jau nieko nebenorėjau.
Va tada prisiminiau kodėl juokėsi viešbučio berniukai. Juk aš vasara Afrikoje ir tai ne pajūrys,kur pučia vėjelis.
Po Karnako šventyklą vaikščiojau burbėdama. Paskirto gido rusų kalba buvo beveik nesuprantama. Ale super restorane bijojau kasnį praryti. Paskui mums ėmė brukti ekskursiją į Bananų salą,atsisakyti atseit negalima. Karingojo vokiečio dėka Bananų salos išvengėme ir anksčiau išvįkome atgal į Hurgadą. Vėl sekė vairavimas be taisyklių. Vairuotojas liko vienas,o šalia jo atsirado raudonplaukė krūtinga anglė. Aišku į kelią Jis visai nebežiūrėjo...
Galvojau kažin parvažiuosim ar nelabai? :)
Viešbutyje prie lifto pabučiavau sieną. Pagaliau ''namai''!
Reziume-Afrikoje netaupykite. Ir nors sakoma nesakyk žmogau niekada,bet į Luksorą daugiau niekada. :D
P.S. Dabar pas mus yra juokelis ''A NUORI Į LUKSUORĄ?'' :))) 2009-09-21 Aušra B.: nuotykis :) panašiai jautėmės, kai važiavom su pirma grupe į ekskursiją iš Šarmo į Jeruzalę. Bet vistiek noriu į Egiptą, nors buvau ten penkis kartus. Kaskart buvo drąsiau ir įdomiau. Po pirmo karto irgi sakiau "niekada". | 2009-09-21 Orlandas Butkus: Nu bet, Irma, dabar už tai turi ką stipriai prisiminti :)) o tai būtum važiavusi kaip aš turistiškai nuobodžiu maršrutu.
| 2009-09-21 Orlandas Butkus: „...raudonplaukė krūtinga anglė. Aišku į kelią Jis visai nebežiūrėjo...“ :))))))
gerai, kad kelionė ne į kalnus buvo :)
| 2009-09-21 I r m a S i l i ū n a i t ė: Aušra B.-visur kur nuvykstu mėtau per petį lietuviškus centus sakydama ''kad dar čia sugrįžčiau'' ir grįžtu. O Luksoras apseis! :))) | 2009-09-21 I r m a S i l i ū n a i t ė: Orlandai B.-cha dabar taip atrodo jog yra ką prisiminti tada galvojau,kad jau prisiminti nebereiks. :D | 2009-09-23 Pijus G.: pamačiau tavo dienoraštį ir prisiminiau, kai aš ten lankiausi. Stebuklingos ir užburiančios vietos ten. :) |
| |
|
|