žinai, tris rytus iš eilės mačiau tokius rūkus, kad verčiau būčiau taip ir neįsėdus i tą autobusą, o likus stebėt, kaip viskas baigsis.Manau, rytas yra gražiausias paros laikas, kurio, deja, beveik nematom.
Pradėjau tapyt ant šilko.Malonu, atsipalaiduoju.Ir klausyt karts nuo karto fleet foxes, irgi atsipalaiduoju.Taip pat susidomėjau japonų tradicine tapyba, norėčiau pasimokyti šio bei to apie ją.
Vakar eidama tuo pačiu keliu kaip ir kas rytą mačiau vieną rudą klevo lapą.Šį rytą jie buvo gal penkiese.ruduo ir lietus, pasiilgau
