per visą kelionę tik tartu atkreipiau dėmesį į piešinukus ant sienų. negražūs, bet kažkokie patrauklūs.
katė sėsli, tingi, fotografuojama (be jokios blykstės) keistai vaiposi ir, o velnias, negi nebesugrįš ta lieknutė žvilgaus kailio ir smagiai per žolynus straksinti Gražuolė? na, pati gyvenu ne aktyviau. ką tas tinklinis, kai šiaip jokio polėkio nėra. karts nuo karto pasvajoju apie fotiką, bet ką, taupyklė pusę metų negauna pašaro, taip, taisykit aftamabilius, mielieji, keiskit rankinius bėgius, bet ką. turiu 4 neišryškintas juostas ir 0 kišenėj, veu ta vasara, kai nedirbi, kai tingi skint serbentus, kai svajoji daugiau nei per mokslo metus, o gauni nieko. no alarms and no surprises.
