Kiekvienas žmogus ateina į mūsų gyvenimą, ateina ne šiaip sau, o turėdamas tam tikrą misiją, tam tikrą pareigą, kuria atlikęs būtinai išeina. Tik tas išėjimas kartais užtrunka, o kartais viskas įvyksta taip greitai,kad net nesugebi suprasti,kad kažkas buvo užėjęs, pasėdėjo ir išėjo.. Kartais žmogaus misija būna tokia kaip ir pastolių- atraminė. Jis stovi šalia tavęs visą gyvenimą. Dažniausiai tokius žmones mes linkę vadinti DRAUGAIS. Tačiau, kartais turime suprasti,kad ir jie tokie patys- atliekantys misiją, ir turime mokėti juos paleisti. Kaip jais tampama, taip ir su jais atsisveikinama- ne per vieną dieną. Tai reikia suprasti, tai reikia žinoti.
Visi, be išimties, atėję turi misiją, jie atneša į mūsų gyvenimus kažką naują, bet būtinai naudingą. Vieni mus išmoko naujų jausmų, kiti parodo naujas spalvas, atmerkia akis tam, kam anksčiau buvai aklas, priverčia iš naujo išgirsti tylos melodiją, kiti atskleidžia tavo stipriąsias vietas, kurie spiria į užpakalį ir nukreipia "teisingąja" linkme. Ir nė vienas žmogus neatsiranda mūsų gyvenime šiaip sau. šiaip sau net ir paukščiai neskraido, šiaip sau net ir negyvos žuvys neplūduriuoja. Reikia atsimerkti, reikia nebijoti iš kiekvieno atėjusio ne tik pasiimti, bet ir duoti, nes galbūt tai ne jis atsirado tau, bet tu atsiradai jam. Galbūt tai tavo misija įnešti, išmokyti, parodyti, atskleisti. Galų galia juk kiekvienas veiksmas turi tam tikrą atoveiksmį, netiki karma, tikėk Niutonu.. Tereikia mokėti pasiimti iš to ką gauni geriausią, o visa kitą palikti tam, kas nesugeba gyventi dėl savęs, kas nesugeba gyventi būdamas laimingas šiandien. Ir kaip nėra amžinai trunkančios dienos, amžino variklio, amžinų garantijų, taip nėra ir amžinai šalia tavęs esančių žmonių, nėra arba nebus. Bet kad ir kokie skanūs būna saldainiai mums jie atsibosta,jei juos valgome kiekvieną dieną, taip mums bloga pasidaro ir nuo šalia esančiųjų, todėl TAS, kuris yra aukščiau visų, išrado priešnuodį- saldainiai baigiasi ir kainuoja,o žmonės nespėja atsibosi patys išeina. Viskas visada yra taip kaip turi būti,o mūsų pareiga išmokti suprasti,kad visada yra gerai.

o aš džiaugiuosi, kad gaunu iš gyvenimo tiek daug naujų pažinčių, vienų dėka aš suprantu kaip turiu džiaugtis turėdama savuosius ramsčius, nes daugelis to niekada neturės, o kitų- suprantu kokia esu laiminga, kad galiu pasimokyti iš jų, galiu ir atgal kažką duoti, ir esu laiminga, kad esu reikalinga nes galiu duoti ir imti. Nes galiu būti ir veiksmu ir atoveiksmiu, nes galiu tiesiog būti ir žinoti, kad už kampo, kitoje tiesiojoje manęs laukia patirtis, kurią gausiu iš to, kam reikės ja pasidalinti.