Karts nuo karto va taip užplaukia, kad mum reikia važiuoti prie jūros, ilgai ilgai į ją žiūrėti, įsižiūrėti, viską apmąstyti, ir taip toliau:)
Bet štai tada aš tiek nevarginau savo akių, ir nusprendžiau eiti, kol OP, staiga neišdygo prieš mane šaltalankio krūmas. Na aš kaip visada mėgstu pasikeisti blevyzgom su gamta, tai pasisveikinau, ir pasakiau, kad noriu pakramsnoti jo uogų( šaltalankiai juk turi tokias oranžines uogas, kuriuos labai tepa;}). Kaip ne keista, šaltalankis atsakė, kad negalėsiu aš juo uogų valgyti. Kaip jis tai atsakė, na va, jis pradėjo labai stipriai purtytis( na tikrai, kad ne vėjas pūtė). Tada galvoju, nu velnias, taip norėjau tų uogų. Ir tada pamačiau, kad aplink šaltalankį pilną visokiausių šiukšlių. Supratau, kodėl jis man neleido prakamtyti jo vaisių. Taip, kad abu sutarėm, kad aš pavalgysiu jo uogų, ir tada nurinksiu šiukšles nuo jo. Aš labai sąžiningai jas nurinkau. Va, kaip mes bendraujame su gamta:}